2014 kovo 16, LRT „Savaitė“ – Visuomenės Saugumo Koncepcijos pristatymas Lietuvoje

„Melo kojos trumpos“ – lietuvių liaudies išmintis
„Tiesą sakyti – lengva ir malonu“ – Michailas Afanasjevičius Bulgakovas,
„Meistras ir Margarita“

2014 metų kovo 16-ą dieną, Krymui balsuojant už sugrįžimą į Rusijos sudėtį, kuriuo buvo atstatytas ikichruščiovinis pagrindinės ir vienijančios TSRS respublikos veidas, „nepriklausomos“ Lietuvos televizijos etatinė ir ilgametė „karjerinė žurnalistė“ Nemira Pumprickaitė tapo pirmąja žurnaliste pasaulyje, kuri per CENTRINĮ valstybinį televizijos kanalą „plačiosioms masėms“ pristatė Visuomenės Saugumo Koncepciją (KOB).

Nors žodis „pristatė“ – šiuo atveju yra labai smarki hiperbolizacija, tiksliau būtų – „paminėjo“. O jeigu dar tiksliau: žmogus, su Visuomenės Saugumo Koncepcija susipažinęs ne iš „Lietuvos radijo ir televizijos“, o iš pačių Visuomenės Saugumo Koncepcijos darbų, rašomų ir publikuojamų autorių kolektyvo, pasivadinusio „Vidiniu TSRS prediktoriumi“, žodį „paminėjo“ pakeistų administracinio kodekso atspalvį turinčiais terminais – „apšmeižė“ ir „dezinformavo“.

Pasižiūrėkime, kaip tai atrodė „žydruosiuose ekranuose“:

„Ihr kampf“ prieš žmogiškumą

Apie dabartinį momentą №1(112), 2014m

Pradėsime nuo to, kad iki 1917 m. Ukrainos valstybingumo ir valstybės istorijoje nebuvo. Tai, kas buvo Sečėje, savyje nešė tik prielaidas tam, kad tapti valstybe, bet ištiso valstybingumo užduočių spektro nesprendė, ir todėl ieškojo kitų valstybių prieglobsčio: Lenkijos, Rusijos, Švedijos. Jeigu neimti domėn Petliūros ir kitų „het-manų“  marionetinio valstybingumo porevoliucinio pilietinio karo laikų, tai pirmasis patvarus Ukrainos valstybingumas atsirado Tarybiniu periodu, ir buvo sukurta J.V. Stalinui vadovaujant, kaip ir daugybės kitų TSRS tautų valstybingumas.

Ilgalaikė biblinio projekto vadeivų strategija kaip įveikti koraninį islamą

Biblinio projekto valdytojams viena iš pagrindinių kultūrologinio pobūdžio globalaus mastelio problemų yra koraninis islamas.
Šis klausimas jiems yra svarbus dėl to, kad globalioji politinė doktrina, kurios pagrindu formuojama Vakarų politika, išplaukia iš dviejų dalykų:

  • žydų pranašumo prieš kitus žmones tezės ir reikalavimo, kad visi kiti būtų pagarbiai tolerantiški žydų atžvilgiu;
  • viso pasaulio kartu su jo gyventojais ir turtais supirkimas remiantis judėjiškos mafioziškai-korporatyvinės transnacionalinės monopolijos į palūkininkavimą.

Ir nors šitie dalykai nedeklaruojami atvirai, jie pagal nutylėjimą yra privalomai vykdomi.

Korane gi yra neigiama žydų pranašumo prieš kitus doktrina, o palūkininkavimas kategoriškai uždraustas ir traktuojamas kaip viena iš satanizmo atmainų. Nors šitas Korano teiginys nėra realizuojamas musulmoniškų šalių politinėje praktikoje, pagrįstoje biblinei vergvaldystei alternatyvia koncepcija, ir patys laikantys save musulmonais nesuvokia šito, tačiau Vakarų valdytojai supranta, kad Koranas – potencialus pavojus jų globalios valdžios režimo įsigalėjimui. Būtent tai ir kelia norą palaidoti jį istorijos praeityje.

Vienas iš „islamo problemos“ sprendimo scenarijų Vakarų valdytojams – daugiapakopis:

LAIKO DĖSNIS

Viską, kas vyksta Visatoje, galima apibūdinti kaip virpesių procesą mikro ir makropasaulio ribose. Elektronai sukasi orbitomis aplink atomo branduolį, mėnulis-aplink žemę, žemė ir planetos-aplink saulę, galaktikos taip pat sukasi. Žmogaus gyvenimas paklūsta tam tikriems ritmams ir apibūdinamas kaip virpesių procesas. Galima teigti, kad Laikas-tai virpesių dažnių santykis, kai vienas virpesių laikomas etalonu. Todėl, kad daug kas žmogaus gyvenime priklauso nuo Saulės ritmų, laiko etalonu tapo Žemės apsisukimo aplink Saulę periodas-metai, ir  apsisukimas aplink savo ašį-diena.

Jei pažvelgtume į žmogaus gyvenimą, kaip į tam tikrą virpesių procesą, pamatysime, kad iki 20-25 metų žmogus mokosi, ir visuomenės gyvenime aktyviai nedalyvauja; nuo 20-25metų iki 50 metų žmogus yra labiausiai produktyvus visuomeninėje veikoje; po 50 metų dauguma žmonių pasineria į savo problemas ir vengia aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Taigi, labiausiai visuomeniškai svarbus žmogaus gyvenimo etapas tęsiasi  20-25 metus. Panašų dėsningumą galime įžvelgti, jei turėsime omenyje motinos amžių gimus pirmąjam vaikui, t.y. 20-25 metai. Kadangi apvaisinimo metu vyksta keitimąsis genetine informacija ir vaikas gimsta turėdamas naują genetinį kodą, galima teigti, kad kiekvienus 25-erius metus vyksta informacijos kaita biologiniame lygmenyje. Pavadinkime šį procesą Biologinio Laiko Dažniu. Globalaus istorinio proceso metu šis dažnis beveik nesikeitė ir liko pastovus.

Full reviw on Bonus Bet365

Ranking English Bookmakers Artbetting.net
http://bigtheme.net/