PSICHIKOS SANDAROS TIPAI

PST4Yra posakis „Visi liaudis, bet ne visi žmonės!“ Apie ką jis ? Ir ko ieškojo Diogenas su žibintu rankoje, vaikščiodamas po Sinopo miestą, sakydamas sutiktiesiems „Ieškau žmogaus“?

 Jeigu prisiminti vidurinės mokyklos biologijos kursą, žinomą visiems, ir pažvelgti į nuosavą psichiką, tai galima teigti, kad algoritminis žmogaus elgsenos informacinis aprūpinimas susidaro iš:

1

įgimtų instinktų ir nesąlyginių refleksų (kaip vidaus ląstelinio ir ląstelinio lygo, taip ir audinių, organų, sistemų ir viso organizmo bendrai), o taip pat jo kultūroje išsivysčiusių apvalkalų;

2

aukščiau instinktų esančių kultūros tradicijų;

3

nuosavo, ribojamo jausmais ir atmintimi suvokimo;

4

„intuicijos apskritai“ – tai, kas išplaukia iš individo psichikos pasąmonės lygmenų, ateina jam iš kolektyvinės psichikos, yra išorinių pagundų padaras ir apsėstumas, inkvizicine šios sąvokos supratimo prasme;

5

Dievo vadovavimo Užmanymo vagoje, vykdomoje viso kas išvardinta aukščiau pagrindu, išskyrus išorinių pagundų ir apsėstumo, kaip tiesioginių įsibrovimų iš išorės į svetimą psichiką prieš jos savininko norą ir sąmoningą valią.

Kiekvieno individo psichikoje visam tam yra galima, arba tikra konkreti vieta. Bet yra ir tai, kas išskiria žmoniją iš planetos biosferos, tačiau į tai biologija, psichologija bei sociologija nekreipia dėmesio, ir apie tai nerašoma nei mokykliniuose, nei universitetiniuose vadovėliuose. Šito nutylėjimo esmė yra tokia:

Bet kuris biologinės rūšies "Žmogus mąstantis" atstovas gali būti vieno iš žemiau išvardintų, daugiau ar mažiau pastovių per visą suaugusiojo gyvenimą, psichikos sandaros tipo turėtoju:

Dar vieną psichikos tipą žmonės susikūrė patys:

Prie viso to, jei subjektas tampa priklausomas nuo svaigalų, jis įsigyja pastovų savo biolauko iškreiptumą. Ir, atitinkamai, savo dvasios parametrais nustoja priklausyti biologinei rūšiai „Žmogus protingas”. Be to, dauguma svaigalų savaime yra genetiniai nuodai, t.y. jie pažeidžia chromosomų  aparato veiklą ir griauna chromosomines struktūras tų, kurie juos vartoja. Defektyvios chromosomų struktūros perduodamos palikuonims, kas vienaip ar kitaip pakerta jų sveikatą, kūrybiškumo bei asmeninio išvystymo potencialą. Tuo labiau, jeigu pastojimas prasideda iki to momento, kai organizme veikiančios chromosomų struktūrų atstatymo sistemos suspėja patvarkyti pažeidimus. Bet jeigu genetiniai nuodai papuola į organizmą pernelyg dažnai ir tokiais kiekiais, kad organizmo chromosomų struktūrų atstatymo sistemos nesuspėja ištaisyti visų pažeidimų, tai palikuonys tiesiog pasmerkti išsigimimui. Būtent šios aplinkybės ir leidžia šią psichikos sandaros rūšį pavadinti, -  sukurta pačių  žmonių ir atkuriama visuomenės kultūroje, - pažeminta iki priešingybės prigimčiai.

Žmogiškajai psichikos sandarai būdingas neformalus, nedogmatinis ir neritualinis tikėjimas Dievu,  ir veikla Dievo užmanymo kryptimi, sutinkamai su savo gera valia, t.y. žmogui normalu pagonybė tikint vieną Dievą(monoteizme).

Psichikos sandaros tipas sąlygotas auklėjimu, t,y. jei iki jaunystės pradžios individas nepasiekia žmogiškosios psichikos sandaros – tai visuomenės kultūros ydingumo ir neteisingo tėvų auklėjimo rezultatas. Todėl būdamas suaugęs ir įsisąmoninęs šį faktą žmogus pajėgus pereiti iš bet kurios psichikos sandaros prie žmogiškosios – kaip pagrindo savo tolimesniam asmeniniam ir visuomeniniam išsivystymui.

Priklausomai nuo žmonių pasiskirstymo per psichikos sandaros tipus statistikos, visuomenė sukuria ir savo socialinę sandarą, vysto savo kultūrą, arba padedant pasiektos padėties konservavimui ir vergvaldystės bandymų recidyvams, arba padedant tam, kad žmogiškoji psichikos sandara būtų pripažinta norma ir garantuotai atkuriama kultūroje pasikeičiant kartoms, kaip pagrindas tolimesniam asmeniniam ir visuomeniniam tautų ir žmonijos bendram  išsivystymui .